….

Tai labai subtili rubrika, kurioje bus kalbama ir apie tai, kas kalbama, ir apie tai, kas nutylima. Bet kad visiems būtų aiškiau ir pasaulyje atsirastų daugiau meilės.

                                         Štiššš, amūrai su kupidonais, štiššš…

            (visokių tų meilių yra, visokių būna, jos turi savo vardus, šita – “deginančioji“)

Štiššš, amūrai su kupidonais,

nešaudykit – jau pridarėt.

Guolis baltas, ką tik paklotas,

madona su madoniuku ant sienos –

paveikslas senas, aukso dulkėm nuklotas.

Pavėlavot. Sakau štiššš… Užtvoti per rausvą užpakaliuką, o gal ten skruostas – nesuprasi, ir nereikia žodžių, – aišku, kad skaudės, tik visai kitoj vietoj, kairėj pusėj, kur raktikaulis, truputį žemiau. Bet ne nuo oro permainų, nors žadėjo sausrą, karštį, drėgmę, perkūniją, audrą – kad tik netrenktų žaibas, neištiktų stabas, kad neplaktų liežuviais, kad neužmūrytų tylos bokšte, vienuolyno sienoj ar celėj – kryžiaus irgi nereikia – ačiū, skradžiai žemę irgi nenoriu…

„Kur ašara tiško, žemčiūgai ištryško.“

……………………………………..PASKAMBINK…………………………………………………