Rašytojas H.R.A. GI DE MOPASANAS mėgo pietauti Eifelio bokšto žemutinėje platformoje įsikūrusiame restorane ir tuo pat metu buvo aršus šio statinio priešininkas. Bokštą jis vadino „pabaisa“, „geležiniu monstru” ir pan., buvo įsitikinęs, kad jis darko jo nuostabaus gimtojo Paryžiaus veidą. Savo pomėgį rinktis būtent šį restoraną jis aiškino tuo, kad čia esanti vienintelė vieta, iš kurios to šlykštaus statinio nesimato…
Norvegų dramaturgas HENRIKAS IBSENAS ir jo plunksnos brolis švedas AUGUSTAS STRINDBERGAS buvo patys tikriausi priešai. Švedas kaltino norvegą plagijavimu, norvegas švedą vadino psichopatu, kas, beje, buvo tiesa, nes šį išties kamavo persekiojimo manija. Ir visgi prieš Ibseno darbo stalą ant sienos kabėjo Strindbergo portretas. Kodėl? Pasirodo, rašytojas nė eilutės negalėjęs parašyti be tų beprotiškų akių, žvelgiančių iš nuotraukos.
Išradėjas TOMAS EDISONAS miegą vadino laiko švaistymu, pats miegodavo po 2-3 valandas, tačiau užsnūsti galėdavo bet kur. Jis teigė, kad snaudimas, t. y. proto būsena tarp sąmoningumo ir miego, yra naujų genialių idėjų šaltinis. Prieš užsnūsdamas jis visada šalia pasidėdavo bloknotą ir rašiklį toms idėjoms užsirašyti.