Sveikinu visus su Pasauline sveikatos diena, bet galvoju, kad toks sveikinimas skamba kažkaip mažumytį… makabriškai, ypač turint omeny seną posakį, kad pakaruoklio namuose apie virvę nekalbama. Tiesa, nei mes pakaruokliai, nei ką, bet sutikite: tokie nei skusti, nei lupti, nei pakarti, nei paleisti. Ir viskas per tą prakeiktą virusą… Bet pasikalbėti juk vis tiek galima – juk per atstumą. Ir palyginti, kaip ten su ta sveikata buvo pas mus iki tol ir kaip yra dabar, kas buvo ir ko nebėra.
Žinote, man juoką kelia pats požiūris į sveikatą, požiūris nacionaliniu lygmeniu, pati traktuotė: turime sveikatos apsaugos ministeriją – AP – SAU – GOS. Gal gali tuomet kas nors priminti, kada paskutinį kartą jautėsi šiuo požiūriu saugomas? Kalbu apie ikikovidinį laiką. Šita ministerija ir visa sistema yra gryniausia LIGŲ GYDYMO organizacija. Iš ko gyvens farmacininkai, jeigu visi bus sveiki? Taigi.
Kokia sveikatos apsauga, kai vizito į Santariškes reikia laukti kelis mėnesius, bet jei turi pinigų, pas tą patį gydytoją privačiai gali patekti gal net tą pačią savaitę? Kodėl tiek daug žmonių pas mus serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis? Iš kur tie infarktai ir insultai? Ar tas širdis reikia stiprintis patiems, prisipirkus per TV reklamuojamų gudobelių ar kokių kitokių ekstraktų? Ir cholesterolius gerus ir blogus reikia pačiam išmanyti…Sakote, reikia lankytis reguliariai, bet tada būkite pasirengę atsakyti į klausimą, „ko čia atėjote – esate sveikas, netrukdykite, juk matote, kiek čia laukia sergančių.“
Jeigu būtų apsauga, būtų PREVENCIJA. Būtų metamos pajėgos ir lėšos žmogų apsaugoti ir išsaugoti. Deja, labai dažnai girdime, kad turime saugotis patys, kažkaip kitaip gyventi, kitaip miegoti, kažką kitą valgyti ir gerti, kitaip dozuoti. O ir su šeimos gydytoju turi pasisekti, nes pasitaiko tokių, kurie niekaip negali suprasti, kodėl po dvejų antibiotikų pacientui nepagerėjo, todėl konstatuojama, kad jis paprasčiausiai meluoja…
Tai pacientai dabar turi išeitį: google’as. Tiesa, ten gali besidomėdamas daug ką pats sau diagnozuotis, o paskui eiti į vaistinę ir paprašyti visko, ką šiandien parduoda su nuolaida.
Žmogus laisvoje visuomenėje gali iš esmės viską daryti, netgi valgyti nuodingus grybus – tiesa, vieną kartą, nes antro gali nebebūti. Gali perdėtai rūpintis savo sveikata arba reikalauti, kad vyrą padarytų moterimi, o moterį vyru ir tai būtų daroma už mokesčių mokėtojų pinigus, kad paleistų į apyvartą kompensuojamas kontraceptines priemones paaugliams, apie kurių naudojimą tėvai net nežinotų.
Tai gal Pasaulinė sveikatos apsaugos diena yra skundų ir pageidavimų išsakymas, kuriame svarbiausią vietą užima žmonių norai ir teisės? Tik kas nuspręs, kam labiau reikia pinigų – onkologiniam ligoniui ar norinčiam tapti kitos lyties asmeniu? Pagal dabartinius politinius vėjus atsakymą nujaučiu.
…virusas išties viską sujaukė. Eini dabar poliklinikos koridoriumi ir bandai suprasti, kur dingo tos minios žmonių prie kiekvieno kabineto – pasveiko, išmirė? Ką tie žmonės ten veikdavo metų metais? Teko girdėti, kad močiutės eidavusios pasišnekėti, todėl ir atkeliaudavo dviem valandom anksčiau, ir burnodavo ant visų atsiprašiusiųjų iš darbo: „kur čia, ponia, lendat be eilės?!“
O gal tie visi skundai ir burbėjimai – netiesa? Gal čia priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, amžiaus, tautinio mentaliteto? Gal patys lietuviai kalti, kad taip serga? Gal visos ligos – ne kūno, o dvasios, psichinės sveikatos padarinys? Nes kodėl tuomet amerikiečiai pirma dedasi dantis, o lietuviai…langus? Sarkazmas, bet.
Gal kaltas tas lietuviškas genetinis rūpintojėliškas niūrumas, tas egzistencinis nerimas, kurį mums paliko daug kūrėjų, kad ir toks Bronius Radzevičius, savo gyvenimą baigęs labai… negerai.
O gal kaltas požiūris, kurį pakeitus pasikeičia visas pasaulis? Štai pavyzdys. Perskaitęs Antano Žukausko – Vienuolio „Paskenduolę“, kurios skaityti dabar niekas neverčia, tūlas jaunas žmogus sako: “Va gyventų ta Veronika mūsų laikais, jai nereiktų ne tik žudytis – ji dar gautų pašalpą kaip vieniša mama!..“ Jaunuolis į situaciją žvelgia tik per finansinę prizmę – giluminiai moraliniai aspektai jo nedomina. Juk ne dėl pinigų ta mergina padarė tai, ką padarė…
Tai ką norėjau pasakyti? Jokia apsaugos organizacija – nei vietinė, nei pasaulinė – mūsų neapsaugos, jei pasitikėsime tik vaistais ir gydytojais. Jei nebūsime laimingi, jeigu ėsime vienas kitą, jeigu nebus vidinės ramybės, jeigu minioje pamesime patys save. Ir ne skiepo mums dabar reikia iš tiesų, o saugumo, ramybės, garantijos, kad viskas bus gerai.
P.S. Šiandien kaip tik „Paskenduolės“ autoriaus gimimo diena.
P.P.S. Šiandien taip madinga turėti į viską individualų požiūrį, kad kartais sunku suprasti, ar žmogus juokauja, ar rimtai kalba, ar jau galutinai pasiklydo vertime ir susipainiojo elementariausiose tapatybėse: kai stalas, pvz., jam asocijuojasi ne su valgymu ar rašymu. Atspėkite, su kuo…