Taip, mintis keista. Niekur anksčiau tokios neteko girdėti. Nes tikėjimas – kiekvieno sąžinės reikalas. Bet pasvarstykime.
Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sąžinė yra patikimiausias patarėjas visuose reikaluose – tiek dvasiniuose, tiek materialiuose. Kaip rodo žmonijos vystymosi istorija, sąžinę galima užmigdyti, apgauti, nutildyti. Vadinasi, tas pat laukia ir tikėjimo. Vieną dieną jis gali degti karšta ugnimi, kitą – ramiai rusenti, trečiąją virsti pelenais. Gal realybėje taip ir nėra, tikėjimas netelpa į tris savaitės dienas, bet tai apibrėžia jo fazes, jo kaitą, jo nepastovumą. Vietoje trijų dienų kažkam yra trys mėnesiai arba treji metai, o gal trys dešimtmečiai.
Kodėl reikia tikėjimo matuoklio, kuris greičiausiai niekada nebus išrastas? Todėl, kad kalbėdamas su žmogumi bet kokia tema niekada nežinai, kokioje fazėje yra jo tikėjimas ir ar išvis jo gyvenime jis yra. Jeigu žinotum, pokalbis būtų aiškesnis, nuoširdesnis, sutaupytumėm laiko, pašnekovą iškart galėtume priimti kaip savo brolį ar seserį. Arba vadovaudamiesi logika vengtume net užsiminti apie tas brolystes ir seserystes. Kad nepasipiktintų, kad nesusigadintų nuotaikos, kad visi būtų užganėdinti. Kitaip tariant, kreipdamasis į žmogų krikščioniškai kažkaip gali pažeisti jo ego…
Yra tokia vieta Biblijoje, kur savo apaštalus, visus dvylika, Jėzus siunčia į pasaulį skelbti tikėjimo. Siunčia po du. Leidžia tik apsiauti, apsivilkti ir pasiimti lazdą. Jokio maisto, jokio krepšio, jokių pinigų. Iš tų namų, kur nenorės klausyti, nepriims, liepia išeiti nusivalant kojas, kad neliktų net tų namų dulkių.
Ką galvoti XXI a. žmogui? Radikalu. Savižudiška. Pavojinga. Bet apaštalai ėjo, išvarė daug demonų, daugel ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Šiandien niekas nesame iš tų dvylikos. Nebent galime su kažkuo iš jų susitapatinti.
Ta Biblijos vieta reiškia evangelizaciją. Pabandykite tai daryti šiandien rankose turėdami… lazdą.
O kas sakė, kad lazdos reikia norint kažką sumušti?
Labiausiai lazdos reikia norint pasiremti ir nesuklupti.
Dar – apsiginti nuo nemandagių, t. y. pasiutusių, šunų.
Sakau – matuoklis išspręstų daugybę klausimų…