Kai nei mylėti, nei tikėti nepriversi – leisk klausti, galvoti ir atsakyti

  1. Šiandien yra Didysis Penktadienis, kai Jėzus mirė ant kryžiaus, buvo nuimtas ir palaidotas. Tai liūdesio ir skausmo diena tiems, kurie tiki. Tai diena, kai minios balsas buvo išgirstas, jos noras įvykdytas, Barabas paleistas. Išaiškėjo ir ištikimiausieji – tie, kurie liko prie Nukryžiuotojo ir paprašė nuimti jo kūną, ir tie, kurie dalinosi jo drabužius, actu vilgė jo sukepusias lūpas. Atrodo, kad tai labai aiškios dvi stovyklos – gėrio ir blogio – bet kur tada turi eiti Simonas Petras? Pas kuriuos? Jis nėra tik geras arba blogas, jis ir toks, ir toks.
  2. Simonas Petras yra mylimiausias Jėzaus mokinys, kuris Mesijui turėtų būti atrama, paguoda, bet ne… Petras nenori savo Mokytojo išduoti, yra ištikimas, tik… nesugeba budėti, kai yra prašomas, nėra drąsus,kai reikia liudyti bendrystę, iš Jėzaus girdi, bet pats nejaučia ir neišgyvena to, kame yra Kristus. Petras bijo, bijo mirties, kaip ir visi žmonės, kaip ir dauguma iš mūsų. Tai gal ir neprotinga, netoliaregiška, bet… žmogiška.
  3. Ir visgi imame jausti, kad jie abu išgyvena tą patį jausmą, tik dėl skirtingų priežasčių. Vienas dėl savo dieviškosios misijos, kitas – dėl žemiškosios. Tas jausmas vadinasi vienatvė.
  4. Paradoksalu, bet ši situacija kartojasi kiekvieną dieną ir dabar. Nebūtinai iš piktos valios, nebūtinai dėl to, kad kažkas specialiai labai nekenčia Kristaus ir nori jį kažkaip pažeminti. Veikiau atvirkščiai: dėl pasimetimo, dėl nesugebėjimo suprasti, kaip čia gali būti, kad po šitiekos metų tas Jėzus kasmet mažiausiai du kartus prisimenamas per metus? Juk šis amžius – reklamos, konkurencijos, naujų idėjų lopšys, kur pageidaujama, kad laiko patikrinti autoritetai pagaliau nueitų į užtarnautą poilsį…
  5. Baigiant norėtųsi kaip esminius kelrodžius šiandienos gyvenime išskirti kelis šios dienos Evangelijos sakinius. Jie aidi ne tik kaip ano Penktadienio aidas, bet ir kaip šių dienų istorinės atminties, kolektyvinės sąmonės, individulios sąžinės, gelbėjimo(si) ir nukryžiavimo naratyvai.
  6. – „Jeigu jis nebūtų piktadarys, mes nebūtume tau jo atvedę“;
  7.  – „O kas yra tiesa?“;
  8.  „Kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas“.

O dabar prisiminkime, kas Lietuvoje nutiko vakar…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *