Norint atsakyti į šį klausimą, reiktų prisiminti senovės Romą. Lotyniškai plebs reiškia liaudis. Tada tai buvo nekilmingų, patricijų privilegijų neturinčių piliečių klasė – beje, didžioji gyventojų dalis. Plebsui priklausantis asmuo buvo plebėjas.
Dabar šis terminas dažniausiai naudojamas norint apibūdinti žemiausios turtinės klasės gyventojus.
Koks buvo esminis plebėjų ir patricijų skirtumas? Plebėjai negalėjo dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Plebėjai buvo laisvieji asmenys, ankstyvosios Romos apylinkių gyventojai bei naujai atvykę ir ten įsikūrę piliečiai. V-III a. pr.Kr. tarp plebėjų ir patricijų vyko kova dėl plebėjų teisės dalyvauti politikoje. Ji baigėsi plebėjų pergale. Deja, vėlyvosios Romos respublikoje patricijai ir plebėjai susijungė – atsirado toks naujas reiškinys – nobilitetas.
Pritaikius tai, kas pasakyta, šiandienos kontekstui, visi, kas neturi nė mažiausio noro domėtis viešąją erdvę užplūdusiais homoseksualų ir jiems prijaučiančių atodūsiais, iškvėpimais, įkvėpimais ir pirstelėjimais, yra plebėjai. Ir tie šeimų gynimo maršai yra tik plebėjų reikalas, ir tos apklausos, kur sako, kad 75 proc. palaiko sveiko proto vyro ir moters sąjungą – plebėjų reikalai. Mat jie nėra valdžioje ir nieko negali spręsti.
O gal jie vergai? Vergai to laiko, kai gimė. Nes laikas tai buvo žiauriai netinkamas gimti. Šiandieniniai valdantieji, irgi gimę tuo laiku, rodo visokius fokusus, kad tik kažkaip arba paslėptų, arba kažkaip dieviškai išaukštintų tą savo gimimą. Ir jau tikras vargas, kai apie tą laiką ima kalbėti ano laiko tėvų vaikai, o ypač anūkai…
Ką ten ta senovės Roma sako apie vergijos prigimtį? Kada žmogus tapdavo vergu?
– už skolas;
– karo belaisviai;
– gimę vergų šeimoje.
…kaip vadinasi tokia valdžia, kuri vienus čiaupia, kitiems leidžia daryti, ką nori? Kaip vadinasi tokia politika, kuri valstybiniu lygiu sako, kad juoda yra balta ir atvirkščiai? Kaip tikėti, kad valdžia tikrai nenori mūsų iš pradžių nuskurdinti, o paskui padaryti vergais?
Kieno klausti – kas atsakys?