Gegužės viduryje Lietuvą išjudinęs Šeimos maršas nuo vakar vėl šurmuliuoja Seimo prieigose. Šurmuliuos tris dienas. Tai, kad atsakingų institucijų šurmuliuoti leidimo negavo, dar, matyt, ne kartą bus aptarta bei įvertinta įvairiais lygiais ir įvairių sričių ekspertų. O kol kas prie mitinguotojų budi policijos ekipažas, žmonės taikiai ir pagal taisykles bendrauja, per garso kolonėles girdisi vieno organizatorių kreipimasis į Lietuvos Prezidentą ir jo patarėjus, rytoj iš jo Ekselencijos tikimasi 10-15 minučių dėmesio.
Vilniuje šiandien karšta, bet yra ir vėjo, vėliavos ant mitinguotojų mašinų plazda, vėliavos ne tik tautinės ir istorinės, bet ir tų miestų, iš kur žmonės atvažiavo.
Aš nežinau, ar jie šiandien iš Vilniaus grįš namo, ar nakvos viešbučiuose, kuriems svečių dabar labai reikia, o gal romantiškai per visą naktį vaikščios po Vilnių? O gal čia susirinko tie žmonės, kurie to Vilniaus nematę jau kelis dešimtmečius? Gal čia tie, kas gynė Parlamentą? Gal jų vaikai? Gal anūkai?
Aišku tik viena: tokių gynėjų šiandien niekam nebereikia. Jeigu reikėtų, su žmonėmis būtų radusios laiko pasikalbėti pirmiausia VISOS TRYS – juk suprantate, apie ką aš…
O tai, kad kažkas buvo įžeistas, o kažką nubaus, jau bėda, didelė bėda. Formaliai gal ten viskas ir gerai, bet juk nėra formalios meilės, formalios sąžinės, formalios tiesos – tiesa? Ar dabar viskas jau formalu ir fiktyvu? Problema gal ta, kad ne visi Lietuvos žmonės įsiminė datą, nuo kada, pražioplino, taip sakant…
Bet liūdniausia tai buvo su tuo vakarykščiu Lietuvos himnu. Dieve, Dieve. Sako, kad ta moteris, supainiojusi žodžius, turėtų atsakyti pagal įstatymą, nes jį pažeidė. O kiek Lietuvos daininykų ir šiaip žvaigždučių matė reikalą šiandien pasisakyti…
Kreivų veidrodžių karalystė. Nuogo karaliaus sėdimoji. Tas pasakiškas atvejis, kai žmogus, pas karalių atėjęs į rūmus su reikalu, su kreivomis šypsenėlėmis įleidžiamas, bet niekas nenori su juo kalbėtis, niekas nežiūri į jį rimtai. Kai sargybiniai įleidžia pro vartus, neužpjudo šunimis, o tarnai palydi į virtuvę užkąsti.
Bet taip bjauriai atrodantis, tokiais skarmalais apsidaręs, taip netaisyklingai kalbantis joks karalystės gyventojas negalės pasirodyti jo didenybės akyse.
Nebent perrengsi, sušukuosi ir pakvėpinsi.