Taip, teisingai, anais bibliniais laikais telefonų nebuvo, nebuvo ir telegrafo, nebuvo geležinkelių, ir visgi žmonės kažkaip susitikdavo ir susisiekdavo. Tiesą sakant, tie žmonės buvo tokie kaip mes, tik be minėtųjų patogumų. Bet ne nuo jų priklauso žmogiška prigimtis.
Šiandien daug kam atrodo, kad būtent pirmasis faktorius yra pats svarbiausias – jeigu nesinaudoji technologijomis, nesi išmanus – ką tu išvis gali išmanyti, tu tiesiog kažkoks nevertingas, atsilikėlis, ir tiek. Manoma, kad technologijos žmogų padaro geresnį ir išmintingesnį, o gal net geriausiu ir išmintingiausiu, bent jau savo aplinkoje.
Kodėl evangelinis Marijos ir Elzbietos susitikimas mums turi rūpėti? Kur slypi jo aktualumas? Tos moterys juk tokios nemodernios…
Dvi nesenstančios priežastys, pirmoji: gyvybės pradžia, gyvybės sakralumas, gyvybės saugojimas, dar negimusios gyvybės reakcija į pasaulį, į Marijos žodžius. Antroji: senų, jau beveik nugyvenusių savo amželį žmonių vertingumas. Čia mintyje turima Elzbieta. Ji „pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga“. Taigi amžius – ne riba.
Tai kokia ta SMS? Kokia žinia tiems, kurie gal kaip tik šią akimirką išgyvena gyvybės trapumo akimirką?
SMS tokia: dažnai girdime apie abortus, kai kas juos teisina, vadina laisvu moters pasirinkimu gimdyti arba ne, taip pat vis pasigirsta kalbų apie eutanaziją. Yra net pavydinčių toms šalims, kuriose ji yra įteisinta. Sakoma, kad čia nieko tokio – leiskime žmogui rinktis gyventi ar mirti.
Kartais atrodo, kad tokie žmonės tikrai jaučiasi turį kažkokių ypatingų galių už kitus nuspręsti, nulemti, padaryti viską taip, „kaip reikia“. Evangelijoje apie tokius sakoma: „Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius.“
Kitaip tariant, žmogus neturi jokios teisės ir jokio balso sprendžiant gyvybės klausimus. Gyvybė neliečiama, o „Dievui nėra negalimų dalykų“.
Taigi išeina, kad Marija ir Elzbieta yra nesenstančios, daug subtilesnės, protingesnės už XXI a. moteris. Jos žino, kuo gyvenime reikia pasikliauti. Jos dabarčiai yra pavyzdys ir pamoka – ne modernumo, o nekvestionuojamų vertybių.