Monte Carlo

Tie, kas lankėsi Monake, ko gero, nors viena akimi dirstelėjo ir į Monte Karlo lošimo namų rajoną šiaurės rytuose. Ši vieta garsi savo tarptautiniu cirko festivaliu, operos teatru, filharmonijos orkestru, pašto ženklų ir monetų muziejais, bet ypač lošimo namais.

Įdomu tai, kad jie įkurti princo Florestano dar 1856 m., 1861 m. lošimų verslas perduotas privačiai bendrovei, kurios akcijų didžiąją dalį turi vyriausybė. Pavadinimas Monte Carlo gimė 1866 m.  norint pagerbti tuomet valdžiusį princą Karolį III.

Kazino buvo labai populiarus ir pelningas per II pasaulinį karą bei graikų milijardieriaus A.Onasio laikais – 1952- 1965, kai šis verslas buvo jo nuosavybė.

Jei norėtumėte apsigyventi Monake ir lošti Monte Karlo, pirmasis noras būtų įgyvendinamas be galo, be krašto sunkiai, o antrasis išvis neįmanomas, nes lošti čia gali tik atvykėliai turistai, bet ne vietiniai gyventojai. Kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad Monakas yra mažiausia valstybė pasaulyje po Vatikano, bet kazino dėka yra viena turtingiausių. Gal gyventojai turėtų kažkaip labai liūdėti dėl tokios situacijos? Ne, tikrai neliūdi, nes turi privilegiją – jiems nereikia mokėti valstybei jokių mokesčių.

Tik nereikia manyti, kad šie lošimo namai yra Las Vegaso atitikmuo, tikrai ne. Las Vegase kiekvienas gali mėtyti į automatą smulkias monetas ir svajoti apie aukso puodą, Monte Carlo laukiami tik turtuoliai, įžymybės ir pan. Beje, negalima nei filmuoti, nei fotografuoti, nes impozantiški kazino darbuotojai iškart prieis ir, jeigu esate moteris, su žavinga kino aktoriaus šypsena ir kokiais 7-8 „madam“ jums padės ištrinti tai, ką taip norėjote įamžinti. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *