Taip, taip, ta pati, daug kartų matyta filmuose, girdėta iš pasakojimų, vadinama Žydrosios pakrantės perlu, rojaus kampeliu, idealių atostogų etalonu ir pan. Tai prašmatnus ant Viduržemio jūros pakrantės įsikūręs miestas tarp Marselio ir Genujos, pagal populiarumą – antrasis po Paryžiaus.
Kiekvienos vietovės istorija visada svarbu, be jos daugelis žmonių jaučiasi tarsi nukritę iš Mėnulio, todėl renkasi keliauti su gidais, tiesa ir tai, kad kita kategorija poilsiautojų kartais sąmoningai renkasi nieko nežinoti, per atostogas smegenis „išjungti“ ir mėgautis vien fiziniais pojūčiais: vaizdais, skoniais, kvapais, garsais… Turbūt teisūs visi. Ir visgi šiuo atveju pirmiausia norisi Nicą parodyti, o tik paskui apie ją šį bei tą pasakoti.
Man atrodo, kad pirmiausia Nicą reikia pajausti, įsimylėti dar būnant namuose. Kadangi poilsis pirmiausia asocijuojasi su jūra, tai ši foto kaip tik tokia. Sakyčiau, žmogaus ir svajonių jūros akistata, pasiruošimas susitikimui. Tai, ką matote – rafinuota, romantiška, užburianti Nicos dvasia.