Mintys „Būna dienų, kai galvoju, jog mirsiu nuo per didelio pasitenkinimo savimi“ ir „Aš nevartoju narkotikų, aš pats esu narkotikas“ iškart leidžia suprasti, jog kalbame apie išskirtinį menininko tipą, mat vyraujanti tendencija beveik visada mums sakė, kad menininko gyvenimas yra dažniausiai sunkus ir nedėkingas, o laimės akimirkos labai trumputės. S.Dali (1904-1989) atvejis kitoks.
Šio dailininko, skulptoriaus, grafiko gyvenimą apipynė daugybė legendų, kurias ne visada lengva atskirti nuo tiesos. Faktas, kad būsimasis siurrealizmo atstovas gimė Ispanijoje, Katalonijoje. Būdamas šešerių norėjo tapti virėju, o po metų jau Napoleonu.
Nuvykęs studijuoti meną, mokslų nebaigė pareikšdamas, kad jo mokytojams trūksta kompetencijos įvertinti jo talentą.
Buvo įtikėjęs pasąmonės galia, ypač momentu tarp sapno ir atsibudimo. Nuolatos eksperimentuodavo šitaip: prieš rengdamasis užmigti šalia pasidėdavo metalinį puodą , o į rankas pasiimdavo metalinį šaukštą arba raktą. Užsnūdus metalinis daiktas krisdamas iš rankų sukeldavo šaižų garsą ir pažadindavo dailininką. Jo galvoje tuo metu spiesdavosi begalė įvairiausių beprotiškų idėjų.
Viešumoje visada išsiskirdavo iš kitų labai neįprasta išvaizda ir tuo labai mėgo šokiruoti. Jo ūsai, styrantys į šonus po 10 cm, buvo jo vizitinė kortelė. Iš krūtinės plaukų suformuota peteliškė, persišviečianti per suglamžytą palaidinę, irgi buvo tik smulkmena.
Pasakojama, kad vieną interviu garsenybė davęs iš medžio, paskaitas kartais skaitęs vilkėdamas naro kostiumu, su savo gyvenimo mūza Gala susipažino vilkėdamas skarmalus, kūną išsitrynęs ožio mėšlu ir kvatodamas lyg beprotis.
Apie meilės reikalus geriau net nekalbėti, nes jokios meilės rasti neįmanoma, tik ištvirkimą, orgijas, sekso eksperimentus, iškrypimą.
S. Dali didžiavosi, kad net 20 metų jam pavyko būti meno pasaulio centre. Jo receptas: elkis kaip genijus ir tapsi genijumi.
Akademinė konservatyvioji literatūra Salvadoro žmoną Galą vadina menininko viso gyvenimo įkvėpėja, kiti sako, kad ji buvusi tiesiog talentinga reklamos agentė, kuri Dali vardą sugebėjusi išreklamuoti, jį pristatydama kaip unikalų ir nepakartojamą. Jų vedybos buvo sandėris, sukurta legenda, kuri nešė milžiniškus pinigus.
Jų gyvenimas buvo nesibaigiantis absurdo teatras, kuris aukštuomenei labai tiko ir patiko.
Manoma, kad sudievintoji mūza mirė vyro nustumta nuo laiptų. Kadangi ji norėjo būti palaidota mažame Pubolo miestelyje, kur turėjo nuosavą pilį, Salvadoras surinko geriausius balzamuotojus, velionę apvilko raudona „Christian Dior“ suknia, įsodino į kadilaką, lyg būtų gyva, ir nuvežė amžinojo poilsio.
Pats menininkas porą kartų paskui mėgino nesėkmingai žudytis, bet po jos mirties išgyveno dar 7 m. Tiesa, dar būdama gyva ji jo sveikatą taisydavo narkotikų ir raminamųjų kokteiliais, kurie sukeldavo haliucinacijas. Tai davė ilgalaikį poveikį – net būdamas visiškas bejėgis S.Dali iki paskutinės akimirkos terorizavo visus, kas tik pasirodydavo jo akiratyje, šnekėjo su dievais ir nematomais žmonėmis.