Čarlis Čaplinas. Ne pats nuodėmingiausias, bet kodėl ne? Ir proga yra – vakar buvo 132 – osios šios nepakartojamos nebyliojo kino legendos metinės, nors net ketvirtį amžiaus jis žavėjo žiūrovus ir kritikus vaidindamas… mažąjį valkatą. Nėra prasmės kartoti daug kam žinomus dalykus apie šį žmogų, bet kai kuriuos pakartoti norisi, gal net reikia. Kodėl? Nes tokių emocijų mums dabar trūksta. Tokio juoko pro ašaras, tokios tragikomedijos „lygioje vietoje“, kai visgi supranti, kad ne tik linksma, bet ir intriguoja, supranti, kad ne viską supranti, kad kažkas lieka nepasakyto, todėl turėsi galvoti apie tą ar kitą sceną tol, kol suprasi.
Pasakojama, kad būdamas vaikas Čarlis iškūlė kaimynui langą ir, žinoma, išsigandęs puolė bėgti, bet buvo už apykaklės sučiuptas. Įtūžęs kaimynas klausė, ar vaikas suprantąs, kad už naują stiklą reikės sumokėti? Mažasis neklaužada atsakęs, kad taip, todėl ir bėgąs namo – pinigų…
Pirmąjį scenos žmogaus honorarą Čarlis gavo, kai jam buvo penkeri. Tiesa, nelabai maloniomis aplinkybėmis, kai scenoje dainavusi jo mama staiga prarado balsą. Teatro direktorius, mėgindamas kažkaip išgelbėti situaciją, Čarliui liepė žiūrovams padainuoti populiarią dainelę iš mamos repertuaro. Tai buvo pirmosios ovacijos ir visko pradžia.
Čarlio Čaplino vaikystę daug kas lygina su Oliverio Tvisto likimu nes… Įvykis su mama buvo lemtingas, ji nebegalėjo daugiau dainuoti, negana to, ji atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Nereikia pamiršti, kad tėvo šalia irgi nebuvo – jis mirė nuo alkoholizmo.
Ir visgi karjera, prasidėjusi nuo penkerių, vis kilo ir truko apie apie pusę amžiaus, vardo populiarumas pasaulyje lyginamas su Napoleonu ir Kristumi. Kas buvo ta sėkmės paslaptis???
Čarlis Čaplinas kaskart dovanodavo žmonėms meilės istoriją, painius nesusipratimus ir… laimingą pabaigą. Paprastas, geraširdis, romantiškas valkata. Ir visgi nebylaus filmo siužete visada jautėsi tragizmas, konfliktas ir… lyrinis diktatoriškas… žiaurumas.
Reikalas tas, kad Čarlį Čapliną valdė… aistra moterims. Atsirado net skaičiuotojų, kiek jis turėjo žinomų romanų, kiek nuspėjamų, gerbėjų skaičiaus, aišku, niekas niekaip negalėjo suskaičiuoti. Keturios santuokos, vienuolika vaikų, kai kur minima dvylika (vienas sūnus tikrai neišgyveno).
Krenta į akis tai, kad visos Čarlio Čaplino žmonos buvo gerokai jaunesnės. Pirmoji jaunesnė 13 metų, antroji – devyniolika, su trečiąja santuoka buvo slapta, ketvirtoji buvo jaunesnė net trisdešimt šešeriais metais…
Ir jeigu reiktų į vieną sakinį sudėti šio žmogaus fenomeną, jis atrodytų šitaip: „Iki Čarlio Čaplino, kai kine žmogus atsitrenkdavo į medį, tai buvo jau savaime juokinga – kai į medį atsitrenkdavo Čarlis Čaplinas, jis nukeldavo savo katiliuką, tarsi atsiprašydamas, ir tai buvo kažko netikėto ir naujo pradžia“.