Šv. Alberikas
Kurį laiką gyvenęs kaip atsiskyrėlis Rytų Prancūzijoje, Kolano miške, Alberikas (apie 1050–1109) prisijungė prie šv. Roberto Molemiečio; šis ir keli kiti atsiskyrėliai gyveno didžiausiame neturte, kuo uoliausiai laikydamiesi šventojo Benedikto regulos. Tačiau kai bendruomenės pirminis užsidegimas prigeso ir ją paliko Robertas, Alberikas po nesėkmingų reformos bandymų išvyko ir pats. Po kurio laiko Bažnyčios vyresnybė pareikalavo, kad Robertas ir Alberikas grįžtų gyventi su broliais. Susidūrę su vis didėjančia nesantaika, Robertas, Alberikas ir dar keli vienuoliai 1098 m. išvyko į Sito (Citeaux) kurti naujo vienuolyno. Kai Robertas buvo priverstas grįžti į Molemą, Alberikas išrinktas Sito abatu. Ten jis galėjo su broliais gyventi pagal savo paties sukurtą cistersų gyvenimo tvarką. Jo iniciatyva vienuolinio gyvenimo centru tapo malda, darbas ir atgaila.Viešpatie, tu vertinai tai, su kokia meile Alberikas stengėsi tau patikti; tebūna jis kiekvienam vienuoliui ištikimybės ir evangelinio reiklumo pavyzdys