Pal. Angelė Saliava
Šešiolikmetė Angelė Saliava (Aniela Salawa, 1881–1922), kilusi iš vargingai gyvenusios gausios šeimos, atvyko į Krokuvą dirbti tarnaite. Miesto vilionės ją apakino, tikėjimas ėmė silpti. Ankstyva ir rami sesers Teresės mirtis labai sukrėtė Angelę. Vidinis balsas ragino ją eiti tobulesniu keliu. Vadovaujama dvasios tėvo jėzuito, Angelė savo mergystę paaukojo Dievui. Taip prasidėjo jos apaštalavimas, ji telkė, mokė ir guodė kaip ir ji kitiems tarnavu-sius žmones. „Myliu savo darbą, – rašė ji dienoraštyje, – nes taip gaunu nuostabią progą daug kentėti, daug dirbti ir daug melstis.“ 1911 m. Angelę ištiko daug išbandymų – liga, dvasinio apleistu-mo patirtis. Ji neteko darbo, silpo ryšiai su draugais ir artimai-siais. Angelė įstojo į Trečiąjį šv. Pranciškaus ordiną. Per Pirmąjį pasaulinį karą darbavosi Krokuvos ligoninėse. Bet jėgos apleido ir paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus ji praleido skurdžiame rūsyje, apdovanota mistinėmis malonėmis, viską aukodama už sielų išganymą ir Bažnyčios misiją.Viešpatie, savo vaikus tu patrauki prie savo gerosios širdies; tegul Angelė moko mus gyventi ir užsiimti kasdiene veikla, kliaujantis tavo Apvaizda.