Pal. Liudvikas Eduardas Sestakas
Po paskyrimo Bajonos katedros vikaru, Liudviko Eduardo (Louis-Édouard Cestac, 1801–1868) gyvenimas pasisuko ne-grįžtama linkme. Jam buvo patikėtas apaštalavimas priemiesčiuo-se, kur jį pribloškė tai, ką pamatė: skurdas gatvėse, valkataujančios, alkanos, parsidavinėjančios merginos. Vienas po kito duris atvėrė jo įkurtieji namai: 1836 m. našlaičiams skirtas „Grand paradis“ (Didysis rojus), o 1839 m. Anglė mieste – paauglių prostitučių reabilitacijai – „Notre-Dame du Refuge“ (Prieglobsčio Dievo Mo-tinos namai). Su keliomis atsidavusiomis moterimis, kurios buvo Marijos tarnaičių vienuolijos (lot. Instituti Famularum Mariae) užuomazga, organizavo edukacinį projektą, grįstą meile, darbu ir laisve. Jo gyvenimo ašis – pamaldumas Mergelei Marijai. 1851 m. gimė kontempliatyvioji atšaka – bernardinės, priimdavusios „at-gailautojas“, ieškančias maldos ir vienatvės. Tvaraus žemės ūkio propaguotojas tėvas Sestakas mirė Anglė mieste.Viešpatie, tu myli kiekvieną savo vaiką, nė vieno neatstumdamas; padėk ir mums, kaip kunigui Liudvikui Eduardui, ateiti į pagal-bą labiausiai nepasiturintiems mūsų broliams ir seserims