Šv. Serafinas Montegranarietis
Feliksas – toks buvo jo krikšto vardas – gimė 1540 m. Mon-tegranare, netoli Ankonos. Tėvas ir broliai buvo mūrininkai, o Feliksas tapo piemeniu. Daug laiko vienas klajodamas po gam-tą vaikinas pajuto trokštąs vienuolinio gyvenimo. Po tėvo mirties, vyriausiajam broliui nepritariant, šešiolikmetis Feliksas įstojo pas kapucinus, neseniai įsikūrusius netoliese. Jis pasirinko Serafino vardą. Brolis pasaulietis, nuolankus ir mėgstantis vienatvę, gyve-no vienybėje su Kristumi, laikydamasis evangelinio paprastumo, melsdavosi ilgomis nakties valandomis. Niekas iš tiesų nežino, koks gilus buvo jo dvasios ryšys su Kristumi, bet visi pripažino, kad iš jo sklido didžiulė meilė artimui. Pirmieji ją patirdavo vargšai: jis juos maitindavo daržo gėrybėmis, o šios tuojau pat ataugdavo! Nors buvo beraštis, daug kas jo prašydavo pasidalyti Dievo pa-žinimu. Jo vidinio gyvenimo šviesa sutaikydavo netgi pikčiausius priešus. Serafinas, atsiliepęs į savajame varde įrašytą pašaukimą – liepsnoti, – užgeso 1604 m. Askolio vienuolyne.Praktiškumu menkai teapdovanotas Serafinas gavo didelę mal-dos dovaną; Viešpatie, leisk mums augti praktikuojant maldą ir artimo meilės darbus, idant tarnautume tau savo broliuose.