Pal. Julijus Junjeras i Padernas
Mažame Ispanijos kalnų kaimelyje netoli Prancūzijos sienos gimęs Julijus (Julio Junyer i Padern, 1892–1938) nusprendė mokytis Cheronos saleziečių mokykloje. Brolių gyvenimo patrauktas, įstojo į bendruomenę, būdamas 20ies davė pirmuosius įžadus irėmė studijuoti teologiją. Įšventintas 1921 m., literatūros ir filosofijos mokė su tokiu pačiu užsidegimu, kaip ir grigališkojo choralo. Jis taip pat buvo atsakingas už dvasinę novicijų formaciją. 1936 m., kilus pilietiniam karui, Julijus pasitraukė į savo gimtąjį kaimą. Kai pirmą kartą buvo suimtas, laisvę atgavo dėl savo giminystės su meru respublikonu. Grįžęs į Cheroną padėdavo broliams vienuoliams pereiti sieną su Prancūzija. Vėl suėmus nuteistas už šnipinėjimą ir pasmerktas mirti. Po mėnesio sušaudytas.Viešpatie, savo krauju nuplovei žmoniją; tegul Julijaus kankinystė būna malonių šaltinis Bažnyčiai Ispanijoje ir neša vaisių saleziečių bendruomenei.