Šv. Dominykas Šarvuotasis
Šį įdomų prievardį (lot. Dominicus Loricatus) gavo dėl šarvinių marškinių arba geležinių grandininių šarvų, kuriuos vilkėdavęs tiesiog ant nuogo kūno, o juos nusiimdavęs tik tada, kai plakda-vęsis. Šis askezės meistras niekada nesileisdavęs į kompromisus. Jam pasirinkus dvasininko kelią, tėvai mainais už sūnaus įšven-tinimą kunigu pasiūlę vyskupui gražią, puikiai išdirbtą ožkeną. Tai sužinojęs Dominykas (apie 1000–1060 m.) atsisakė kuni-gystės garbės ir tapo atsiskyrėliu, o vėliau, maždaug 1042 m., įstojo į šv. Petro Damijono vadovaujamą kamaldulių vienuolyną Mar-kės regione (Italija). Vėliau šis šventasis paskyrė jį Frontalės ere-mitorijaus vyresniuoju Ankonos regione. Sudėtingų santykių išvar-gintas Dominykas norėjo viską mesti, tad Petrui Damijonui teko jį padrąsinti ir priminti, kad kantrybė yra visų dorybių karalienė.Dominykas visiškai atsidavė tau, Viešpatie, ir tu išmokei jį kant-rybės; leisk mums gyventi evangeliniu paprastumu, kad galėtume išgirsti tavo kvietimą ir į jį atsiliepti