Pal. Donicetis Tavaresas de Lima
Gavęs tėvo leidimą tapti kunigu, brazilas Donicetis (Donizetti Tavares de Lima, 1882–1961) pirmiausia įsidarbino, kad pa-remtų skurstančią šeimą ir apmokėtų dalį savo studijų. 1908 m. gavęs kunigo šventimus, davė neturto įžadą. 1926 m. atvyko į San Paulo valstijos Tambaù parapiją, kurioje pasiliko iki mirties, pats gyvendamas didžiausiame nepritekliuje, nes remdavo varg-šus. Buvo apdovanotas gydymo dovana ir mistinėmis malonėmis. Jo atvira ir svetinga asmenybė traukė minias, kiekvieną dieną jis laimindavo žmones, paskatindamas išgijimus ir atsivertimus. Vis dėlto labiausiai rūpinosi bendruomenės reikmėmis: atidarė vaikų darželį, steigė darbuotojų asociacijas, organizavo italų migrantų priėmimą, lankė senyvus žmones ir kt. Daugelio garbstomas, visus nuopelnus priskirdavęs Marijai – Aparesidos Dievo Motinai.Neturto įžadą duodamas Donicetis tavyje, Viešpatie, atrado viso-keriopų turtų versmę; teužtaria jis Bažnyčią Brazilijoje ir moko sekti tavimi nesibaiminant skurdo.