Pal. Elzbieta iš Šėnau
Kaip daugelis kitų XII amžiaus moterų, Elzbieta (Elisabeth von Schönau, apie 1129–1164) nuo ankstyvos jaunystės gyveno vienuolyne. Šiame Šėnau (Schönau, Vakarų Vokietija) benedikti-nių vienuolyne ji ir pasiliko kaip oblatė. Nors nestiprios sveikatos, stengėsi kuo uoliau laikytis regulos, kentėdama tiek dvasines, tiek fizines kančias. Laikui bėgant ėmė patirti regėjimus ir buvo apdo-vanota kitomis mistinėmis malonėmis, kurias, be kita ko, perrašė jos brolis Egbertas. Jos laikais šie „raštai“ buvo paplitę netgi labiau nei už ją vyresnės Hildegardos Bingenietės, su kuria ji susirašinėjo ir kuri pati buvo atvykusi jos aplankyti. Vienas iš penkiolikos iš-likusių laiškų patvirtina šį draugišką susirašinėjimą. Hildegardos žinomumas pamažu vis augo, o garsas apie Elzbietą, XVI a. įrašy-tą į martirologą, laikui bėgant blėso.Išliek ant mūsų, Viešpatie, kontempliacijos ir meilės dvasią, ku-rios buvo pertekusi Elzbieta; leisk mums, jos pavyzdžiu, tau tar-nauti ir gyventi stengiantis tau visokeriopai patikti.