Pal. Petras Taresas Klaretas
Nuo 16 metų įsitraukęs į Barselonos Katalikų akciją, Petras (Pere Tarrés i Claret, 1905–1950) suprato, kad kovotojų dvasinio gy-venimo paslaptis yra eucharistinis pamaldumas ir sūniška meilė Marijai. Jis tapo gydytoju ir uolus jo tikėjimas atsispindėjo darbe, jis buvo įsitikinęs, kad „ligonis – kenčiančio Kristaus atvaizdas“, ir su užkrečiamu džiaugsmu, pagarbiai eidavo pas sergančiuosius. 1938 m., siautėjant pilietiniam karui, kaip gydytojas paimtas į respublikonų kariuomenę, slaptomis nešdavo Komuniją per-sekiojamiesiems ir ruošėsi kunigystei. Įšventintas į kunigus 1942 m. pasižadėjo „būti šventu kunigu bet kokia kaina“ ir tai ištikimai vykdė visose jam patikėtose užduotyse. 1950 m. Petrui nustatytas vėžys. Šį išmėginimą jis aukojo už kunigų šventėjimą ir savo gyvenimą atidavė į Tėvo rankas: „Koks Viešpats man geras! Esu tikrai laimingas.“ Mirė sulaukęs 45 metų.Viešpatie, tau neprireikė ilgų metų, kad nuvestum Petrą šven-tumo keliu; tegul jo teisumo pavyzdys įkvepia g ydytojus ir slaug ytojus.