Pal. Celina Chliudzinska Božencka
„Viešpatie, ką norėtumei, kad padaryčiau su savo gyvenimu?“ – klausė jaunoji Celina (Celina Chludzińska-Borzęcka, 1833–1913), trokšdama tapti vienuole. Bet jos tėvai manė kitaip, ir būdama dvidešimties Celina ištekėjo už Juzefo Boženckio. Šio-je laimingoje santuokoje gimė keturi vaikai, bet užaugo tik dvi dukterys. 1869 m. Celinos vyrą suparalyžiavo, ir norėdama jam suteikti geriausią gydymą, šeima išvyko į Vieną. Penkerius metus Celina rūpinosi fiziniais ir dvasiniais savo vyro poreikiais. Jam mi-rus su dukra Jadvyga išvyko į Romą. Ten ji įkūrė, ne be sunkumų, Prisikėlimo seserų (rezurekcionisčių) kongregaciją (Congrega-tio Sororum a Resurrectione Domini Nostri Jesu Christi), kurios misija – viską daryti Kristaus prisikėlimo šviesoje. 1887 m. ji atidarė pirmąją mokyklą merginoms. 1891 m. labai džiaugėsi sugrįžusi į Lenkiją ir ten atidariusi pirmuosius namus Kentose, netoli Katovicų. Buvo numatyta, kad su laiku vadovavimą kon-gregacijai perims Celinos dukra Jadvyga, bet ši 1906 m. netikėtai mirė. Celina iki pat mirties vadovavo savo seserims, ragindama jas džiaugsmingam šventumui: „Dieve yra džiaugsmas amžiams!“Viešpatie, Celina sėmėsi džiaugsmo iš tavo Prisikėlimo, kad galėtų tarnauti broliams; mokyk mus labiau pažinti Prisikė-limo slėpinį, kad pasisemtume jėgų labiau mylėti.