Šv. Gerardas, abatas
Karolingų imperijos žlugimas IX a. pabaigoje pažadino grobi-kiškus normanų kėslus ir paspartino dvasininkijos nuosmukį. To-kiam visuotiniam pakrikimui priešinosi vienuoliai, skleisdami at-sinaujinimo ir pertvarkos dvasią. Vienas tokių buvo šv. Gerardas (apie 895–959 m.). Kilmingas riteris, pasitraukęs iš Namiūro karališkojo dvaro, ruošėsi vienuolystei Šv. Dionizo (SaintDenis) benediktinų vienuolyne ir maždaug 919 m. Bronjėje (Brogne, Bel-gija) įsteigė vienuolyną, – apie jį garsas sklido toli už Flandrijos ribų. Jis ragino grįžti prie šv. Benedikto regulos, derinusios maldą ir darbą (Ora et labora), taip pat prie neturto dvasios. „Argi vienuo-lių turtų kaupimas nėra sielos raupsai?“ – atkirsdavęs tiems, kurie jam siūlydavę aukso ir sidabro.Nieko nepaisydamas Gerardas pasirinko ištikimai tarnauti tau, Viešpatie; tegul jis nurodo mums ištikimybės kelią, kai esame bandomi.