Pal. Klara Liučė Badano
Septyniolikmetę Klarą, žaidžiančią tenisą, nusmelkė aštrus peties skausmas. Jai teliko gyventi metai, per kuriuos teko iškęsti daug skausmo. Klaros tėvai, kukliai gyvenantys italai iš Saselo, labai ilgai laukė kūdikio, ir pagaliau 1971 m. spalio 29 dieną pasaulį išvydo mergaitė. Iš prigimties linksma ir lipšni Klara, su-laukusi 9 metų, susipažino su Fokoliarų judėjimu, į jį įtraukė ir tėvus. Išbandymas liga (ji sirgo labai skausmingu kaulų vėžiu) jud rią paauglę paguldė į lovą, bet jos nepalaužė. Ji išmoko skaus-mą aukoti Jėzui. „Jėzau, jei tu to nori, aš irgi noriu“, – kartodavo ji. Klara šviesą skleidė ir draugams: „Įžengę į jos kambarį, jausda-vomės įtraukti į Dievo meilės nuotykį.“ Ji troško jiems „perduoti deglą, kaip per Olimpines žaidynes“, ragindama stengtis nugy-venti gerą gyvenimą. Drąsino ir savo mamą: „Kai manęs nebebus, patikėk save Dievui ir eik pirmyn!“ Klara įžengė į šviesą 1990 m. spalio 7 dieną.Viešpatie, tu kenčiančiai Klarai nutiesei šviesos kelią; tegul ji moko mus priimti tavo valią ir jai atsiduoti bet kokiomis aplin-kybėmis.