Pal. Bernardas Lichtenbergas
1935 m. tėvas Lichtenbergas (Bernhard Lichtenberg, 1875–1943 m.) išgirdo apie steigiamas koncentracijos stovyklas. Jis drąsiai elgėsi pagal sąžinę ir parašė protesto laišką Hermanui Gėringui (Hermann Göring). 1938 m. šis tvirto charakterio vyras, apdovanotas bebaime prigimtimi, pas save priglaudė persekiojamus žydus bei „ne arijus“ ir viešai už juos meldėsi per vakarinę maldą. 1941 m. jis viešai protestavo prieš psichikos ligonių eutanaziją. Tais pačiais metais šis kunigas sužinojo, kad visi žmonės, padedantys žydams, yra kaltinami didžiausia išdavyste, tad rengėsi atsikirsti iš sakyklos perskaitydamas viešą protesto laišką. Bet kažkas kunigą įskundė ir šis, nespėjęs perskaityti laiško, buvo sulaikytas gestapo. Tėvui Lichtenbergui paskyrė dvejus metus kalėjimo, bet jis vis tiek drąsiai pareiškė: „Vienintelis mano fiureris – Kristus!“ Atgavęs laisvę ir likęs ištikimas tiesai, paprašė leidimo rūpintis žydų kilmės katalikų dvasiniu palydėjimu. Tuojau pat vėl buvo suimtas ir vežamas į Dachau, bet dėl širdies ligos ir nusilpęs po kalėjimo mirė pakeliui.Laikydamasis Evangelijos Bernardas nėjo į kompromisus su tiesa; Viešpatie, suteik mums drąsos būti ištikimiems tavo žodžiui ginant pačius mažiausius mūsų brolius