Pal. Kristina Štomelnietė
Sulaukusi maždaug trylikos Kristina (Christina Bruso, apie 1242–1312 m.) pabėgo iš šeimos ūkio ir pasiprašė priimama pas Kelno begines (XII a. Vakarų Europoje gimusi pasauliečių moterų religinė bendruomenė). Jos dienotvarkė buvo skirta maldai ir rūpinimuisi ligoniais arba vienišais seneliais. Kristina nuo penkiolikos metų buvo apdovanota ekstazėmis ir regėjimais; netrukus gavo stigmų malonę, tačiau taip pat susidūrė ir su demoniškomis jėgomis. Dėl visų šių išskirtinių reiškinių kartu gyvenusios seserys buvo priverstos ją kuriam laikui atskirti. Pažintis su jaunu dominikonu iš Švedijos Petru Danu (Petrus de Dacia) leido Kristinai būti suprastai ir lydimai neeiliniu jos gyvenimo keliu. Petras tapo tiek jos dvasios tėvu, tiek biografu ir bičiuliu. Išlikęs jųdviejų susirašinėjimas ir Petro raštai leidžia pažinti Kristinos šventumo kelią.Viešpatie, savo išrinktiesiems tu nutiesi slėpiningus kelius; suteik mums tokį paprastą tikėjimą, kokiu apdovanojai Kristiną, kad priimtume šlovingąsias tavo malonės dovanas.