Šv. Andriejus Avelinas
Lanselotas Avelinas (Lancellotto Avellino) gimė 1521 m. nedideliame vidurio Italijos Kastronuovo miestelyje. 1545 m. buvo įšventintas kunigu ir išvyko studijuoti teisės į Neapolio universitetą. Susitikimas su jėzuitu Diegu Lainesu (Diego Laínez) apvertė jaunuolio požiūrį į gyvenimą, jis suprato, kad pirmiausia reikia tarnauti Dievui. Į Lanselotą dukart kėsintasi, siekiant sutrukdyti jo vykdomą vieno vienuolyno reformą, sužeistą jį slaugė Teatinų ordino kunigai. Taip jis surado savo dvasinę šeimą ir 1556 m. įstojo į šią kongregaciją, pasirinkęs Andriejaus vardą. Pamažu jam buvo skiriama vis daugiau pareigų – novicijų magistras, seminarijos vadovas, ordino vizitatorius; šias pareigas priimdavo ne kaip garbę, bet kaip atsaką į Kristaus kvietimą, pasitelkdamas savo gebėjimus tarnauti broliams. Tais sunkiais Bažnyčiai laikais jis drauge su Karoliu Boromiejumi stengėsi įgyvendinti Tridento reformos nutarimus. Nepavargstantis darbininkas piktindavosi plepiais: „Švaistote laiką!“ 1608 m. lapkričio 10 d. rengdamasis šv. Mišioms Andriejus išsekęs užgeso prie altoriaus. Viešpatie, Andriejus savo gyvenime tau skyrė pirmąją vietą; leisk mums vadovautis jo gyvenimo mokymu, kad taptume tikrais Evangelijos mokiniais.