Šv. Margaritas Floresas Garsija
Meksikai balsuojant už antiklerikalinę konstituciją Margaritui (Margarito Flores García, 1899–1927 m.) buvo aštuoniolika. Įšventintas kunigu 1924 m. – tais pačiais metais, kai į valdžią atėjo generolas Kajesas (Plutarco Elías Calles), iškart ėmęsis persekiojimų. Sukilę meksikiečiai būrėsi į pasipriešinimo judėjimą, pavadintą Kristeros (Cristeros, nuo žodžio Cristo – Kristus). Iš pradžių Margaritas tarnavo parapijoje kalnuose, tačiau netrukus, 1927 m. pradžioje, perkeltas į Meksiką. Čia jis tapo taikiu – neginkluotu – Cristeros nariu. Gyvendamas sostinėje netgi naudojosi proga privačiai mokytis dailės… Birželį suimtas rūpinosi įkalintųjų sielovada. Paleistas, švęsdamas Eucharistiją, paaukojo savo gyvybę ir kraują už Meksiką. Lapkritį sušaudytas. Prieš mirtį savo budeliui pasakęs: „Aš tau ne tik atleidžiu, aš tave laiminu.“Viešpatie, leisk, kad kankinių krauju palaistyta Meksikos žemė duotų gausių vaisių; tegu, Margaritui užtariant, daugelis patiria atleidimo jėgą ir vidinę ramybę