Šv. Ipatijus
IV a. gyvenęs Ipatijus buvo Gangros (dab. Çankırı – Čankiri, miestas šiaurinėje Turkijos dalyje) miesto netoli Juodosios jūros vyskupas. Atsidėjęs statydino bažnyčias, prieglaudas ir eremitoriumus, šelpė skurstančiuosius. Pasižymėjo pamaldumu, valandų valandas praleisdavo apmąstydamas Šventąjį Raštą, o savo įkvėptais pamokslais ir raštais daugybę eretikų grąžino į tikrąjį tikėjimą. Uoliai rūpinosi kunigų doktrininiu ir dvasiniu ugdymu. Dėl savo ganytojiško budrumo ir ištikimybės popiežiui Kornelijui užsitraukė antipopiežiaus Novacijono šalininkų neapykantą, mat šie nuožmiai priešinosi galimybei imperatoriaus Decijaus persekiojimų metu nuo tikėjimo atsimetusius krikščionis (lot. lapsi) grąžinti į bendruomenę. Grįždamas iš Nikėjos susirinkimo antipopiežiaus rėmėjų užmėtytas akmenimis siauroje kalnų perėjoje.Vyskupas Ipatijus sekė paskui tave, vesdamas savo žmones tavo karalystės link; kartu su juo melskimės už vyskupus, kurie visame pasaulyje turi lydėti tavąją tautą į numatytąjį uostą.