Pal. Karolina Kuzka
„Rudos miške palikta Karolina (Karolina Kózka, 1898–1914 m.) jautėsi užtikrinta: ji yra Dievo, kuris yra Gyvybės Dievas, rankose. (…) Ji paliudijo Kristų: tai buvo gyvenimo liudijimas žengiant per mirtį“ (Jonas Paulius II). Parapijiečiai ją pažinojo kaip katechetę. Paprastų valstiečių šeimoje augusi mergaitė daug melsdavosi, jų namai net buvo vadinami „mažąja bažnyčia“. Kai 1914 m. kaimą užėmė rusų kareiviai, vienas jų išsivedė Karoliną į Val Rudos mišką ir norėjo išprievartauti, tačiau ji pasipriešino ir mirė nuo peilio sužalojimų. Popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad Karolina, gerbiama kaip „liaudies žvaigždė“, suvokė tiek savo, kaip moters, tiek savo kūno, kuriam po mirties išbandymo pažadėtas prisikėlimas, orumą.Viešpatie, nekaltybės šaltini, tau patiko Karolinos tyrumas; leisk mums drąsiai gyventi pagal Evangeliją, kad būtume šviesos vaikai šiame pasaulyje.