Šv. Barlaamas Antiochietis
Šv. Bazilijus Didysis sakė: „Jo dešinioji ranka buvusi stipresnė už ugnį“, o Jonas Auksaburnis pridūrė: „Reginys buvęs didingas (…): tas pats žmogus buvo ir aukojimo altorius, ir auka, ir kunigas.“ Tokiais žodžiais Bažnyčios tėvai garbstė Barlaamą – paprastą valstietį, apie 303 m. įrodžiusį savo nepalaužiamą meilę Kristui. Kai jam buvę įsakyta aukoti stabams, jis griežtai atsisakęs. Barlaamas buvo nuvestas į šventyklą, kur teisėjas įdėjęs jam į ranką žėruojančių žarijų ir smilkalų, idant iš skausmo šis būtų priverstas numesti juos stabams po kojų ir taip paaukoti dievams! Tačiau Kristaus meilės stiprinamas kankinys skausmą nugalėjęs, leisdamas verčiau degti rankai, nei sudaryti įspūdį, kad aukoja stabams. Galiausiai susmukęs ant žemės mirė.Kančia neprivertė Barlaamo išsiginti meilės tau, Viešpatie; su juo melskimės už visus tuos, kurie dėl savo tikėjimo kankinami, atstumiami ar niekinami.