Šv. Edmundas
IX a. Rytų Anglijos karalystės, jau priėmusios krikščionybę, kentėjo nuo nuolatinių vikingų antpuolių. Apie 986 m. po Angliją keliavęs šv. Abonas Flerietis iš nuogirdų (kadangi įsibrovėliai buvo sunaikinę visus archyvus) aprašė karaliaus Edmundo gyvenimą. Neabejojama, kad Edmundas buvo karalius ir kad po derybų su „didžiosios pagonių armijos“ vadais, sudariusiais Šiaurės šalių karių, daugiausia danų, koaliciją, jam galiausiai teko stoti su jais į nuožmią kovą. Užpuolikų vadas Ivaras Ragnarsonas siaubte nusiaubė šalį. Edmundas pateko į nelaisvę, atsisakė išsižadėti savo tikėjimo ir prisiekti ištikimybę varžovams, todėl apie 870 m. buvo nužudytas. Tada Edmundo karalystę užvaldė danai. Jo palaikų poilsio vietoje iki 1539 m. būta garsaus Beri Sent Edmundso (Bury St Edmunds) benediktinų vienuolyno.Karalius Edmundas pasirinko kovoti po Karalių karaliaus vėliava; leisk, Viešpatie, tiems, kurie mus valdo, visuose savo užmojuose rinktis ramybę ir teisingumą.