Šv. Porcijonas
Kaip rašoma Grigaliaus Tūriečio „Tėvų gyvenime“, Porcijonas „buvęs vergas, kažkokio barbaro sūnus, kelis kartus prašęsis prieglobsčio vienuolyne. Abatas privalėjęs kaskart grąžinti bėglį jo šeimininkui; paskutinį kartą jį susigrąžinęs šeimininkas apako ir regėjimą atgavo tik Porcijonui rankomis palietus jo akis. Tada jis šį savo vergą padovanojęs vienuolynui, kuriame šis tapęs dvasininku ir pagarsėjęs šventumu.“ Kai 532 m. Overnės regioną užgrobęs karalius Teodorikas viską savo kelyje nusiaubė, senolis Porcijonas nedvejodamas stojo ginti į nelaisvę patekusių kraštiečių. Jam buvo pasiūlyta gerti iš taurės, tačiau jis atsisakė. Kareivio verčiamas gerti, Porcijonas taurę palaiminęs, ši sudužusi, o iš jos iššliaužusi gyvatė. Dėl šio stebuklo visiems belaisviams buvo grąžinta laisvė, o Porcijonas ramiai mirė 532 m.Viešpatie, tu išlaisvinai Porcijoną ir leidai jam įžengti į gyvenimą; padėk tiems, kurie yra patekę į mūsų laikų vergijas, ir mokyk mus ištiesti jiems savo ranką.