Šv. Gustavas
Šv. Gildo Riuisiečio vienuolyno sode, Bretanėje (Prancūzija), vienas brolis vienuolis sunkiai dirbo augindamas vaisius ir daržoves, prižiūrėdamas vienuolyną, skalbdamas drabužius, remontuodamas, šveisdamas. Prieš tai Gustavą (arba Gustaną, Gulstaną, apie 980–1040 m.), pabėgusį iš jį nelaisvėn uždariusių piratų gniaužtų, buvo priglaudęs tuomet saloje gyvenęs atsiskyrėlis šventasis Feliksas. Nė per žingsnį nesitraukdamas nuo Felikso, Gustavas nusekė paskui jį į Riuisą, kur tapo vienuoliu. Kaip ir daugelis anuo metu, nemokėdamas skaityti, atmintinai melsdavosi psalmėmis ir mėgo pasilikęs bažnyčioje mąstyti. Gyveno džiaugsmingai, žinodamas, kad jo nuolankus darbas leidžia labiau išsilavinusiems broliams giedoti Dievo šlovę vienuolių chore ir perrašinėti rankraščius skriptoriume. Gustavui mirus broliai pripažino, kad jis buvo tikras šventasis. Jis yra jūreivių ir žvejų globėjas.Viešpatie, tau patiko Gustavo, troškusio vien savo brolių gėrio, nuolankumas; leisk mums su džiaugsmu tau tarnauti, paprastai ir nuolat tarnaujant savo amžininkams.