Tarp riaušininkų ir mitinguotojų tiesa kažkur per vidurį

Po mitingo ir riaušių prie Seimo praėjo savaitė, per kurią sužinojome daug akivaizdžių, ne visai akivaizdžių ir sunkiai suprantamų dalykų.

Akivaizdu, kad ši valdžia savo arogancija, keistų, didžiajai visuomenės daliai absoliučiai nepriimtinų žmogaus teisių kasdieniu propagavimu, draudimais ir gąsdinimais „prisišnekėjo“. Akivaizdu, kad visuomenės balsas, jos nuotaikos buvo tiek ignoruojamos, kad nepasivarginta į jas pažvelgti bent kiek rimčiau. Gegužę Vingio parke rinkęsi žmonės žiniasklaidos buvo paversti juokdariais, puskvaišiais, apdovanoti įvairiausiais nesimpatiškais epitetais, galų gale numota ranka, siūlyta tuos maršininkus tiesiog ignoruoti. Tokių pat šypsenų tikėtasi ir prieš savaitę prie Seimo. Deja, viskas pasisuko kitaip. Rugsėjo 10 dieną planuojamas dar vienas mitingas, kuriam leidimas organizuoti iš pradžių iš savivaldybės buvo gautas, bet paskui atšauktas. Šiandien socialiniai tinklai rodo raginimus nepaklusti, rinktis be sankcionuoto leidimo, Vidaus reikalų ministrė neslepia, kad šiame būsimame mitinge blogiau jau vargiai begali kas nutikti, tačiau tarnybos rengiasi visiems įmanomiems scenarijams.

Ne visai akivaizdu, ar riaušės buvo mitingo tąsa, ar ne. Viešosios nuomonės išsiskyrė. Situacija palyginta su neprižiūrimu degančiu laužu sausame miške – kas ten nutinka? Iš pradžių gaisras kyla, paskui išplinta. Ne visai akivaizdu, kas mitingo rengėjai ir finansuotojai. „Jutūbės“ mini labai konkrečias pavardes, tačiau jas turi patvirtinti oficialūs tyrimai. Riaušininkai buvo sulaikyti, tačiau ar jie figūravo mitingo metu, geriausiai paliudytų tuo metu ten buvę kiti dalyviai. Galų gale jų asmeniniuose telefonuose garantuotai yra prifilmuota ir prifotografuota gausybė medžiagos – kodėl niekas neprašo jų pagalbos? Susidaro vaizdas, kad – vienais duomenimis 26, kitais 29 – tie mitingą diskreditavę žmonės minioje buvo nematomi. Tiesa, per savaitę sąrašas pasipildė dar 36 -iomis pavardėmis. Beje, „aktyvistai“, kiek matėsi viešai skelbtuose vaizduose, buvo tikrai ne pilkų pelyčių išvaizdos…

Sunkiai suprantama, kam buvo reikalingos tos kartuvės ir kokie išdavikai turėta minty? Teisėtai išrinktą paleisti ar kažkaip varu išvaryti visą Seimą skamba gan absurdiškai. Lyg to nebūtų gana, dar pasitelktos ir Dovydo žvaigždės. Sunkiai suprantama ir tai, kad po mitingo žmonėms visgi buvo leista nesiskirstyti. Kodėl? Norėjosi atrakcijų ir žaidimų? Šaukti „Seimą lauk ir neišleisti išeiti pro duris“ turi visus šansus tapti kvailiausiu metų poelgiu. Bet negi nieko grėsmingo neįžvelgė policija?  Kaip čia taip sutapo, kad didelė dalis riaušininkų turi problemų su teisėsauga? Ir jau visai keista, kad dalis protestuotojų protestuoja prieš viską, protestai yra tapę jų gyvenimo dalimi. Bet vaizdas, kur prieš ginkluotą riaušių policiją klūpo kelios moterys, neslėpsiu, įstrigo. Ko jos ten klūpėjo?

Beje, labai nukentėję skelbiasi žurnalistai. Deja, juos užjausti galima tik formaliai. Būtent žiniasklaida per pastaruosius metus labai daug prisidėjo prie tendencingų žinių platinimo, kas dabartinės visuomenės nuotaikoms susiformuoti turėjo ypatingos reikšmės. Kalbama, be abejo, apie didžiąsias sklaidos priemones. Tikra paslaptis, kodėl nei valdantiesiems, nei jiems visiškai neberūpi ir reitingai. Tai kažkas naujo. Tiksliau, nerūpi nematytos neregėtos tų reitingų žemumos. Iš žurnalistinio flango šiandien daug kas išgirdo, kad tokios pat žemumos dabar driekiasi ir Europoje – kitaip tariant, nieko čia baisaus.

Ir visgi – kas šiame protestuotojų reikale svarbiausia? Ar nepasimetė pati idėja, dėl ko žmonės rinkosi? Didžiąja dalimi, matyt, taip. Riaušės buvo tas degutas, kuris sugadino statinę. Ar tai buvo medus, tikėtina, sužinosime, bet degutas turi bjaurią savybę sunkiai nusiplauti. O juo dabar tapo paženklinti visi dalyvavusieji. Ir tai yra tikrai neteisinga. Tai pirma.

Antra. Politikų netinkamas atstovavimas. Tie, kas lipo į sceną, bandė parodyti solidarumą su susirinkusia minia, bet jų aistras dar labiau kurstė, mėtė, taip sakant, tas pliauskas į laužą. Kiti, kas turėjo išeiti, išeiti pabūgo. Vadinasi, atstovaujama ne visiems, o tik kultūringai, elitinei ir nemitinguojančiai Lietuvos daliai.

Trečia. Žmonės yra pavargę. Jie nori būti išklausyti. Kai niekas nenori su jais kalbėtis, vadina tamsuoliais ir atsilikėliais, jie kartais tokį požiūrį ir pateisina beigi pademonstruoja. Lazda turi du galus. Nieko labai naujo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *