Dar ne taip seniai prisiekusiems keliautojams ėmus bodėtis Europos miestais, mat jie ilgainiui ima atrodyti visi kažkuo panašūs, kelionių gidai pasiūlydavo aplankyti Neapolį. Pandemijai pasibaigus, tikėtina, kad jie iš naujo bus dar kartą atrasti, kad tik vėl būtų galima saugiai keliauti ten, kur norisi…
Jokia paslaptis, kad šiaurės Italija ir pietų – dvi skirtingos Italijos. Jokia paslaptis, kad įsimylėjusiam Italiją Neapolis gali visai nepatikti. Dėl triukšmo, šiukšlių, (ne)saugumo, bendravimo kultūros arba… jos stokos.
Norint bent kiek pažinti Neapolį vienos dienos tikrai neužteks. Neapolis tiesiog įstrigs atskirais epizodais. Na, tarkime ilgai negalėsite pamiršti situacijos, kai norėjote pereiti gatvę! Taip, judrią gatvę. Niekad nepagalvotum, kad tai galėtų būti problema. Neapolyje gali, nes visi važiuoja nenutrūkstamu srautu, visi spaudžia garso signalą, važiuodami geba dar pasikeisti naujienomis arba pasiaiškinti santykius, važiuoja taip rizikingai, kad net iš šono žiūrėti baisu. Pavyzdžiui, keturiese ant motorolerio: trys suaugę ir… turbūt mėnesio laiko kūdikis ant rankų. Pamenu, net susigraudinau, net apsiverkiau – taip man buvo gaila to mažylio, kuriam net kepuraitės mieli gimdytojai nesugebėjo uždėti, buvo apie 30 Celsijaus… Stoviu po medžiu, džiaugiuosi radusi pavėsį, šluostausi ašaras, net nepažiūrėjau, medis pažįstamas ar ne, tik bumt kažkas ant galvos – apelsinas, dar vienas, ir dar!
Visai linksma prisiminti priežastį, dėl ko atsidūriau Neapolyje – taip, aišku, dėl picos. Lengvabūdiška, labai lengvabūdiška gyvenant Florencijoje į Neapolį važiuoti jos paragauti. Bet taip buvo. Važiavome ir paragavome. Grįžusi į Lietuvą paskui pagalvojau, kokie skirtingi dalykai gali būti vadinami žodžiu „pica…“
Atmintyje įstrigo Plebiscito aikštės didingumas. Beje, ar žinote, kaip vadinasi žymiausia Neapolio kavinė? „Gambrinus“. Sakoma, kad čia buvo pirmąkart pastatytas kavos aparatas, čia pirmoji kavinė, kur buvo galima išgerti puodelį espreso. Būnant Neapolio centre į akis krenta seniausias Europos Operos teatras, pavadinimu „San Carlo“. Jo kavinė atvira visiems. Galima užsukti tiesiog ant minkštų sofų pailsėti. Žiūrėti ir lankyti yra tiek visko daug, kad protingiausia būtų vieną atostogų kelionę skirti tiesiog Neapoliui.
Neapolis – tai ir uostas, vienas didžiausių pasaulyje. Gyvenimas veikiančio ugnikalnio Vezuvijaus papėdėje keliamilijoniniam miestui nuolatos yra rizikingas. Apie tai primena ir po 8 metrais pelenų bei lavos rasti palaidoti Pompėja bei Herkulanėjus. Iš Neapolio keltu galima nuplaukti į Kaprio, Iskijos, Pročidos salas, pamatyti daugelio vadinamą gražiausia pasaulyje Amalfio pakrantę.