Pirmoji jų diena į pabaigą – pats laikas vienai kitai nesušukuotai minčiai ir margučiams, margučiams…
Pirmoji mintis. Labai lengva ir miela sveikinti su Šv. Velykomis savo bažnyčios bendruomenės narį, savo tikinčius artimuosius bei Krikšto tėvus.
Antroji. Bendradarbiai paprastai į Velykas žiūri kaip į papildomą laisvadienį.
Trečioji. Tikėjimas niekaip neatsispindi jokiose asmens duomenų kortelėse.
Ketvirtoji. Nėra tokio prietaiso, kuris galėtų išmatuoti tikinčiojo tikėjimo levelį, kaip pasakytų mūsų vaikai.
Penktoji. Iš bendro išsilavinimo kažkur glūdi mintis, kad mūsų tikėjimas yra… labai pragmatinio pobūdžio: tai darbas, už kurį po mirties bus atlyginta.
Šeštoji. Oficialus tikinčiųjų procentas pagal pačias įvairiausias apklausas visai nesikoreliuoja su jokiais esminiais tikėjimą ginančiais ir palaikančiais balsais.
Septintoji. Teko girdėti, kad net patys kunigai savo avelėms situaciją aiškina tokia kalba, kokią tepajėgia avelės suprasti: tikėti apsimoka. Kaip apsimoka investuoti į bet kokį kitą perspektyvų biznį…
Aštuntoji. Ieškantys Dievo yra begal jautrūs, jų paieškas gali nutraukti net vienas klausiamasis
sakinys arba žodis.
Devintoji. Yra manančių, kad mūsų tikėjimas – tai švediškas stalas: nuo jo imu tik tai, kas man patinka. Apie kitką sakau „fe“.
Dešimtoji. Tikėjimas kai kuriems žmonėms yra suprantamas per hedonizmą ir estetiką. Kai pastarieji tampa svarbiausiais. Kai tikėjimas derinamas prie jų, o ne atvirkščiai.
Na, Jėzus garantuotai nei prieš kryžių, nei ant kryžiaus, nei po neatrodė… gražiai.
Kraujas yra kraujas.
Mūsų, žmonių, gyvenime jis labai kontroliuojamas. Kad neišbėgtų per daug, kad krešėtų, kaip dera, kad būtų nustatyta jo grupė.
Tikras fenomenas, kad Jėzaus grupė tiko mums visiems…