Florencija švenčia Naujuosius metus, nes kovo 25 – oji yra Apsireiškimo Švč. Marijai šventė, o Venecijai, Meilės miestui, – 1600 metų, garbingas jubiliejus. Apie šiuos miestus trumpai nepapasakosi. Sunku pasakyti, kurie iš mūsų laimingesni – ar tie, kurie ten dar nėra buvę, bet dar pabuvos ( karantinas gal nesitęs amžinai), ar tie, kurie jau seniai yra susirgę Italija…
Yra rimtai manančių, kad bent jau Veneciją būtina aplankyti iki 2028 metų, nes po to ji gali tapti nebetinkama gyventi, kol dar jos nepasiglemžė jūra. Miestas, beje, kasmet panyra 5 mm… Yra manančių, kad 2100 – aisiais Venecijos nebeliks žemės paviršiuje iš viso.
Laikais iki kovido šį miestą kasmet aplankydavo apie 15 000 000 turistų iš viso pasaulio.
Įdomu, kad gondolos – rankų darbo valtelės ir Venecijos simbolis – pasirodo, gaminamos iš 8 skirtingų medžių rūšių: eglės, ąžuolo, vyšnios, riešuto, guobos, raudonmedžio, maumedžio, liepos. Dar XVI a. buvo priimtas įstatymas, kad gondola būtų padengiama 7 sluoksniais juodo lako.
Mieste yra 425 gondolininkai, sako, kad tarp jų esanti viena moteris. Šis skaičius nekintantis ir pastovus.
Venecija stovi ant 118 Adrijos jūros lagūnos salelių, jas skiria 150 kanalų ir jungia 409 tiltai.
Venecija eina į nebūtį tyliai ir elegantiškai, nešdamasi kartu savo buvusią galią, didybę ir turtus.