Vis tik nesuprantu.
Tapo mada sakyti tiesą – jei epidemiją pergyvensime, pasaulis bus kitoks, jame gyvensime kitaip, labai kitaip. Kiekvienas moka paaiškinti, kaip kitaip.
Bet visos finansinės pastangos, vadinasi išsaugojimo, stabilizavimo, atkūrimo ar dar kitokiais fondais ir projektais… Žodžiu, pinigai skiriami tam, kad niekas nesikeistų arba, negandai praėjus, grįžtų į priešpandeminę būklę. Jei prašau pinigų išsaugoti, mano situaciją, kažką gausiu, jei paprašyčiau pinigų naujos realybės kūrimui, tikriausiai tik pasišaipytų…
Tad kaip čia taip – įtikinėjame vieni kitus, kad bus kitaip, o pinigus leidžiame, kad kitaip nebūtų.
Nesuprantu savo kukliu proteliu.