Šv. Teobaldas Vjenietis
Teobaldas (apie 927–1001) gimė Izero slėnyje (pietryčių Prancūzi
ja) stūksančioje Tolvono pilyje. Karaliaus Konrado dvare, o paskui
Šv. Teodarijaus vienuolyne įgijo puikų išsilavinimą. Atsilaisvinus
Vjeno arkivyskupo vietai, visų žvilgsniai nukrypo į Teobaldą. 957 m.
įšventintas vyskupu pasirodė esąs nepaprastai mylintis artimą ir
pamaldus ganytojas. Savo turtus dalijo vargšams ir dovanojo laisvę
nemažam būriui vergų. 994 m. Anse Teobaldas sušaukė provincijos
sinodą, jame iš naujo patvirtinti su šventimais susiję reikalavimai:
kunigams draudžiama medžioti, privalu gyventi skaisčiai, aprūpinti
mirštančiuosius viatiku; taip pat užtikrinta Kliuni vienuolyno vie
nuoliams priklausanti nuosavybė, ginant ją nuo bajorų gviešimosi.
Teobaldas vyskupavo keturiasdešimt ketverius metus