Šv. Niceforas
„Pagarba, rodoma atvaizdui, pasiekia tą, kurį jis vaizduoja.“ Tokį
sprendimą, pasklidus ikonoklazmui, 787 m. priėmė Nikėjos II susi
rinkimas. Niceforo (apie 758–828) tėvai jaunuolį augino mokydami
gerbti atvaizdus. Šis pasirinko valstybės tarnybą ir dalyvavo Nikė
jos II susirinkime kaip imperatoriaus sekretorius. Paskui kurį laiką
gyveno atsiskyręs prie Bosforo sąsiaurio, skirdamas laiką maldai,
studijoms ir dorybėms praktikuoti. Bet 806 m. jo bendravardis
imperatorius Niceforas I jį pasišaukė ir paskyrė Konstantinopolio
patriarchu. Taip per kelias dienas Niceforas iš pasauliečio tapo vys
kupu. Vyskupaudamas turėjo ieškoti bendros kalbos ir su įvairaus
požiūrio imperatoriais, ir su griežtais studitų vienuoliais. Į valdžią
atėjus Leonui V Armėnui, atgimė ikonoklazmas. Niceforas buvo
įkalintas ir priverstas atsisakyti patriarcho sosto. Keturiolika metų
iki mirties praleido tremtyje, ištikimai laikydamasis tikrojo tikėjimo