Šv. Raimundas
Tarne (pietų Prancūzija) gimęs Raimundas (1065–1126) iš pra
džių mokėsi valdyti ginklą, o vėliau pasiprašė priimamas į Tulūzos
Šv. Saturnino bažnyčios kanauninkų bendruomenę. Išrinktas prioru
stengėsi atlikti savo pareigas švelniai, nuolankiai, laikydamasis ne
turto dvasios. Garsas apie jį pasklido ir anapus Pirėnų. Ispanija tuo
metu gavosi po ilgo musulmonų viešpatavimo. 1104 m. Aragono
karalius paskyrė Raimundą Barbastro, o kartu ir Rodos vyskupu.
Šis iškart ėmėsi darbo, atstatydamas sugriautas bažnyčias ir keis
damas papročius. Tačiau netrukus kaimyninių vyskupijų vyskupai
prisijungė ir Barbastrą, ir Rodą. Nepaisant popiežiaus palaikymo,
Raimundas buvo priverstas pasitraukti į tremtį. Jis lydėjo karalių
Alfonsą I žygyje siekiant atsiimti Andalūziją. Bet būdamas tarp
karių ir rūpestingai slaugydamas juos pats užsikrėtė maru ir mirė.