Šv. Altmanas
Šventosios Romos imperijos laikais gyvenęs vyskupas Altmanas
(~1020–1091) kovojo dėl Bažnyčios nepriklausomybės nuo pa-
saulietinės valdžios. Kilęs iš Vestfalijos, kunigystei ruošėsi Paryžiuje,
tapo reguliniu kanauninku, o vėliau – Vokietijos imperatoriaus
Henriko III kapelionu. Paskirtas Pasau (Bavarija) vyskupu, ryžtingai
ėmėsi ir kunigų vienuolių, ir diecezinių kunigų reformos. Iškilmingai
paskelbė popiežiaus Grigaliaus VII sankcijas, numatančias baudas
už bažnytinių pareigybių pirkimą (simoniją) ir kunigų gyvenimą su
sugyventinėmis (konkubinatą). Altmanas atgaivino vienuolynus.
Popiežiaus pavedimu vadovavo regioniniams – 1076 m. Mainco
ir 1085 m. Kvedlinburgo – bažnytiniams sinodams. Gindamas
Bažnyčios laisvę neįtiko imperatoriui Henrikui IV, kuris atėmė
iš jo vyskupiją. Altmanas mirė Austrijoje, palaidotas savo paties
įsteigtame Giotveigo benediktinų vienuolyne