Šv. Radegunda
„Paėmiau į žmonas vienuolę“, – nepatenkintas tvirtino karalius
Chlotaras I, kalbėdamas apie princesę Radegundą (~520–587),
kurią paėmė į nelaisvę užkariavęs Tiuringiją. Radegunda nepai-
sė reikalavimo karalienei puošniai rengtis ir mėgautis karališkais
valgiais, ji ir toliau puošėsi kukliai, dalijo išmaldą ir daug meldėsi.
Karaliui nužudžius jos jaunesnįjį brolį, Radegunda, po dvidešimties
santuokinio gyvenimo metų, pabėgo iš rūmų ir įkalbėjo šv. Medardą
duoti jai pašvęstųjų mergelių šydą. Tūre ji meldėsi prie šv. Martyno
kapo, o Sė vietovėje tapo atgailautoja, rūpinosi ligoniais ir raup
–
suotaisiais. Karalius jos ilgėjosi ir nenorėjo paleisti, tačiau ji rado
prieglobstį Puatjė mieste, prie šv. Hiliaro kapo. Bijodamas užrūstinti
Dievą Chlotaras I galiausiai liepė pastatydinti žmonai vienuolyną ir
pavadino jį Švč. Mergelės Marijos garbei (567 m., gavus Kryžiaus
relikviją, pervadintas Šventojo Kryžiaus vienuolynu). Tarp vienuolių
ji gyveno kaip paprasta sesuo, atlikdavo kasdienius darbus