Šv. Jonas Gabrielius Perbuaras
Pasiturinčių valstiečių Perbuarų iš pietų Prancūzijos šeima buvo
stipraus tikėjimo: šeši iš aštuonių vaikų įstojo į vienuolynus! Jono
Gabrieliaus ( Jean-Gabriel Perboyre, 1802–1840) pašaukimas
buvo gana vėlyvas, nes buvo numatyta, kad jis paveldės šeimos ūkį.
Tačiau dėdės lazaristo paragintas pradėjo studijuoti, įstojo į Misijų
(lazaristų) kongregaciją, priėmė kunigo šventimus ir tapo teolo
–
gijos dėstytoju. Tačiau labiausiai troško vykti į misijas ir kelionėje
mirus į jas vykusiam jaunesniajam broliui nusprendė pratęsti jo
pradėtą kelią. Jį įkvėpė ir šventojo kankinio Pranciškaus Regio
Klė (François-Régis Clet) pavyzdys. 1835 m. Jonas Gabrielius
įsėdo į laivą, plaukiantį Kinijon. Ten vykdė savo misiją, kol 1839 m.
buvo suimtas: besislapstantį jį įskundė katechumenas, kuriam buvo
grasinama. Joną Gabrielių kankino, nes jis atsisakė išsižadėti tikėji
–
mo ir mindžioti kryžių, rinkosi „geriau mirti, nei išsiginti Kristaus“.
Galiausiai jį pasmerkė mirti pakariant kryžiaus formos kartuvėse.