ŠV. ROBERTAS BELARMINAS, VYSKUPAS,
BAŽNYČIOS MOKYTOJAS
Robertas Belarminas (Roberto Bellarmino, 1542–1621) gimė Tos-
kanoje, sulaukęs aštuoniolikos metų įstojo į Jėzaus Draugiją. Dėstė
Levene, paskui Romoje, kur kovojo su to meto klaidomis. Išspausdin-
tas jo skaitytų poleminės teologijos paskaitų ciklas suformavo ištisas
apologetų ir teologų kartas. 1598 m. pakeltas kardinolu, o 1602 m.
paskirtas Kapujos arkivyskupu, Belarminas atsiskleidė kaip pavyz-
dingas ganytojas. Jis lankė parapijas, sakė pamokslus ir katechizavo
iki išsekimo, rodydamas beribę meilę vargingiausiems. Mirus popiežiui
Klemensui VIII (1605), Belarminas grįžo į Romą, kur suvaidino
svarbų vaidmenį Romos kurijoje kaip patarėjas teologas. Šventasis
įkūnijo vieną pagrindinių Jėzaus Draugijos veiklos aspektų – inte-
lektualų tarnavimą Bažnyčiai