Šv. Gerardas Sagredas
Venecijietis Gerardas Sagredas (Gerardo Sagredo, ~980–1046)
tapo benediktinu Šv. Jurgio vienuolyne. Po ilgo ten praleisto laiko
nusprendė keliauti į Šventąją Žemę. Pakeliui jis susitiko su Vengrijos
karaliumi Steponu (997–1038), kuris pasiūlė tapti jo penkiolik
–
mečio sūnaus Emeriko mokytoju. Beveik dešimt metų Gerardas
vykdė šią tarnystę. Tada pasitraukė kaip atsiskyrėlis į Bakonio Mišką.
Karalius jį paskyrė neseniai įkurtos Čanado vyskupijos vyskupu.
Po karaliaus Stepono mirties kilo kovos dėl sosto, valdžią užgrobęs
kunigaikštis Andriejus vėl grįžo prie pagonybės. 1046 m. Gerardas
su dar dviem vyskupais išvyko į misiją ir buvo užpulti. Gerardą
užmušė akmenimis, o kūną numetė nuo uolos į Dunojų. Šiandien
ant tos kalvos, iškilusios virš Budapešto ir pavadintos jo vardu, pa-
statyta statula primena, kad šv. Gerardas saugo šį miestą ir Vengriją