Šv. Paladijus
VI a. gyvenęs Sento (vakarų Prancūzija) vyskupas Paladijus (m. 596)
prisimenamas kaip šventovių statytojas, stiprinęs šventųjų gerbi-
mo kultą, tačiau gana prastas politikas. Iš kilmingos šeimos kilęs
Paladijus laikytas vertu ir pakankamai kompetentingu vadovauti
vyskupijai, kurioje virš dvidešimt metų rūpinosi palaikyti bažnytinę
drausmę ir tikėjimo grynumą. Vis dėlto, stokodamas įžvalgos, jis
palaikė intrigantą, apsimetusį frankų kunigaikščiu, ir tuo užsitraukė
Merovingų karaliaus Gontrano rūstybę. Tačiau 585 m. karalius vis
tiek pakvietė Paladijų į Makone vykusį sinodą, kuriame dar kartą
buvo patvirtinta būtinybė sekmadienį ilsėtis ir švęsti Prisikėlimą.
Paladijus pastatydino šv. Eutropijui skirtą baziliką ir kaip įmanyda-
mas stengėsi gauti vyskupijos globėjų – Martyno, Petro, Pauliaus,
Lauryno ir Pankrato – relikvijų.