Šv. Donatas Fjezolietis
IX a. gyvenęs airių vienuolis Donatas (Donatus Scotus, m. ~875),
didis eruditas ir poetas, leidosi į piligriminę kelionę Romon pagerbti
apaštalų Petro ir Pauliaus kapų. Grįždamas aplankė Fjezolės (vi-
durio Italija) vienuolyną, o ten katedroje kunigai ir tikintieji rinko
naują vyskupą. Jam įeinant į bažnyčią suskambo varpai ir susiūbavo
žibintai. Priėmę tai kaip Dievo ženklą, visi balsavo už Donatą, kuris
iš pradžių nenorėjo prisiimti šios tarnystės. Vyskupu išbuvo beveik
50 metų. Rūpinosi miesto atstatymu, kovojo su norinčiais pasisavinti
Bažnyčios turtą, palaikė gerus ryšius su valdovais. Karaliai matė jame
drąsų vyrą, o tikintieji – gerą vyskupą, kurio pamaldumas grąžindavo
jiems pasitikėjimą. Donatas nepamiršo ir Airijos – savo pamaldumą
šv. Brigitai Airei jis išreiškė proza ir eilėmis surašęs jos gyvenimą.
Buvo gabus literatas ir savo gebėjimais pasitarnavo Bažnyčiai