Šv. Jokūbas Sarugietis
Jokūbas (~450–521) gimė Sarugos regione (dab. Suručas, pie-
tų Turkija) ir lankė žymiąją Edesos (dab. Šanliurfa) mokyklą, kur
mokytojavo Narsajus. Įsitikinęs, kad pastarojo nestorijoniškos
pažiūros yra eretiškos, Jokūbas, kaip ir daug kitų, perėjo į Kirilo
Aleksandriečio pusę ir nutraukė ryšius su Edesos mokykla. Ilgą laiką
buvo atsakingas už dvasininkus, o į pačią gyvenimo pabaigą, 519 m.,
išrinktas vyskupu. Jokūbui daug arčiau širdies buvo studijos, o ne
ginčai, jis paliko gausų rašytinį palikimą sirų kalba, buvo parašęs
ir eiliuotų pamokslų. Manoma, kad pagrindinis Jokūbo įkvėpimo
šaltinis buvo Biblija. Kūriniuose gausu vaizdingų aprašymų; juose
stengiasi suvokti Dievo Sūnaus apsireiškimo slėpinį. Vakarai tik
pradeda pamažu atrasti jo turiningą palikimą.